Kojos
ir kūnas
virpa. Galvoju iš šalcio, bet negali būti, nes šildymą padidinau net du kartus.
Bet tai ne šalcio virpulys, o nerimo. Jau maždaug keturias dienas skauda tai
klubus, tai kelius, galiausiai visas kojas. Ironiška, nes įtampos skausmas
kojose ir nugaroje turbūt bus toks pats kasdien nuėjus 25km… Iš kur ta įtampa?
Finansinis nesaugumas ir nežinomybės baimė... Ir emociškai sunku… Ieškojau
šiandien bilietų Vilnius- Beauvais Tille
Paris. Tai bus pirmas kelionės taškas. Iš jo keliausiu ilgas 8h traukiniu į St
Jean Pied de Port. Tai miestelis nuo kurio prasideda Camino de France. Laukia
ilga kelionė…
Atrodo
taip neseniai dar gyvenau ramų gyvenimą - kūriausi internetinį puslapį, mąsčiau
apie mielą kasdieninį darbą, mokslus, keliones vasara ir vieną 2013 metų
lapkričio vakarą gavau ženklą… Iki šiol atsimenu kaip degė širdis… Pastaruoju
metu buvo pradėjusios iš giedro dangaus
į galvą lįsti mintys apie ispanų kalbos mokymąsi, pradėjau klausytis muzikos
ispanų kalba, tada, net nenumanydama apie ką filmas, pažiūrėjau ,,The way”... Galiausiai vieną vakarą suvokiau, jog turiu keliauti! Bet keliauti ne šiaip
bet kada ar kada bus galimybės, o iki savo gimtadienio! Galvojau wow... Juk
beliko pora mėnesių ir dar plius bus žiema. Neatsiminiau šilto vasario, o juk
man +15 laipsnių dar šalta… Ėjo ir ėjo mintys, bet baimės tada atrodo nebuvo jokios.
Buvo tvirtas pasitikėjimas ir žinojimas, kad viskas bus gerai, kad gyvenimas
man padės ir duos finansus, reikalingas priemones kelionei…Tas vakaras, kai
supratau, kad turiu keliauti ir neturiu kito pasirinkimo, tas gautas ženklas
siejosi taip pat su mano asmenine
numerologija. Kovo 9d bus mano gimtadienis ir nuo jo vėl bus 1-as nauja ciklo
pradžia, o iki to laiko 9-as, kuris simbolizuoja atsiskyrėlio archetipą. Tai
laikas paleisti senus dalykus prieš žengiant į naują pradzią. Ir dar 3*7=21… Taigi norėjau iki naujos pradžios panaudoti
atsiskyrėlio potencialą, o tai reiškia, jog iškeliausiu dar žiemą.
Viskas
toliau siejosi ir pynėsi tarpusavyje. Viduje pradėjo kilti vaizdai kaip mane gyvenimas
ruošė šiai kelionei. 2013 metai turbūt buvo pirmieji, kai per visus dvidešimt metų, galėjau
drąsiai pasakyti, kad pagaliau pamilau vienatvę, atradau jos grožį ir
nebesijaučiu vieniša, kai anksciau vienatvė jausdavau net būdama tarp žmonių… Taip
pat vasaros kelionė į Vision Quest
praktiką - keturios dienos praleistos kalne be vandens ir maisto, miegas ant žemės -
paliko pėdsaką iki šiol. Nuo to laiko miegu ant žemės, pasitiesusi jogos
kilimėlį. Ir visai neseniai įvyko dar daugiau permainų - pardaviau iš savo kambario stalą ir lovą. Tai buvo irgi netikėtas žingsnis, šovusi mintis įrengti meditacijų erdvę. Džiaugiuosi, kad tai padariau. Galiausiai mane į šią kelionę veda mano puslapio
pavadinimas ,, Eik su tekme" (www.eiksutekme.lt)... Ačiū gyvenimui už visas atsiųstas mintis, kurios
pradžioje atrodo genialios, po to sukelia daug ,,reikalų” nes nebūna lengva
paleisti. Bet galiausiai, kai tą padarau, jaučiuosi puikiai. Taigi permainos…
Vienintelis pastovus dalykas gyvenime yra nuolatinė kaita:) Kaip vienas žmogus pasakė man, kai užsiminiau, kad išvaziuosiu mėnesiui į Camino de
Santiago, kad žmonės sulaukę viduramžio krizės išsiruošia tokiom kelionėm, o aš
taip anksti. Kartais irgi jaučiuosi keistai, jog sugalvojau 21-ąjį savo
gimtadienį švęsti kelyje, būdama viena. Kitą vertus negalėčiau to pavadinti ,,sugalvojau
pati", nes kyla įvairiausių jausmu, bet kažkas palaiko ir neleidžia apsigalvoti..
Ačių gyvenimui už drąsą eiti savo keliu. Už drąsą daryti tai, ką sako širdis,
nors kojos ir nugara tirpsta nuo įtampos ir baimės. :)
