2014 m. sausio 29 d., trečiadienis

Pirmas postas - Esė gimusi vieną lapkričio vakarą po ženklo eiti Jokūbo keliu...




Neužtverdamas kelio pokyčiams, aš tampu derlinga dirva ir sudarau visas galimybes sudygti savyje kūrybinės vaizduotės sėkloms.
P.Coelho

Širdis dega…  Jaučiu, kaip venomis plūsta pagreitėjęs kraujas. Šiandien ryte prašiau Tavęs, Dieve, ženklo, kur eiti toliau, ir tu man jį davei! Jaučiuosi taip, kaip visais tais kartais, kai neabejojau, jog tai turiu padaryti. Ir mano visa siela nori... Noriu keliauti! Kitas mano gyvenimo etapas prasideda! Jau jaučiu skonį... Jaučiu daug: ir drąsa ir baimę, bet kartu didžiulį pasiryžimą! Santiago de Compostela…

Gyvenimas ilgai ruošė mane šiai piligriminei kelionei ir jau atėjo laikas! Viskas klijuojasi kaip delionė ir ateina atsakymai, kodėl turiu leistis šiuo keliu. Tai bus naujas gyvenimo etapas ir tuo pačiu kiekviena nauja pradžia yra kažko pabaiga.


Ačiū! Už šią dovaną, už nuostabų ženklą, kurį atpažino mano siela. Gyvenime, aš pasiruošusi. Dieve, aš atsiduodu į Tavo rankas – išmokyk mane eiti su tėkme.

4 komentarai:

  1. Stiprybės Tau Aušrine šiame Kelyje... ir Dievo malonė telydi Tave.

    Mažas prašymas : žodis Kelias jeigu galite rašykit su didžiąja raide...

    Renatas

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū:) ir ačiū už pastebėjimus!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Puikiai suprantu Tavo jaudinimąsi. Aš irgi atsidaviau Aukščiausiojo globai ir viena išmyniau nuo Vilniaus iki Sant Jago de Kompostelos. Ir stebuklas įvyko - aš tai padariau. Linkiu nepamiršti, kad tai dvasinė kelionė, kelionė ne tik į Sant Jagą de Kompostelą, bet ir į save. Nepamiršk prie žodžių JOKŪBO KELIAS pridėti ŠVENTAS. SĖKMĖS IR TVIRTYBĖS TAU!

    AtsakytiPanaikinti