Šį postą įkvepė parašyti
nuostabios geltonos spalvos tulpės ir pavasario saulė, išsklaidžiusi rytinį
rūką. Vakar buvau pavargus, nes nuo ryto iki par velyvo vakaro vyko pas mane du
renginiai. Bet šiandien vėl atsigavau ir laukia šįvakar paskutinis
renginys - mantrų ir
madženta spalvos vakaras. O poto ilga pertrauka iki balandžio vidurio...
Liko tik trys dienos Lietuvoje, lygiai trys! wow... Paskutiniai postai iki
kelionės ir... Dar netikiu, kad jau. Neseniai atrodo buvo dar tik.
Madženta spalva arba kitaip dar vadinama fuksino, avietės yra gaunama
sumaišius raudoną su violetine. Tai visiškai skirtingų spalvų derinys: raudona-
aktyvinanti, aiškiai matoma, kalba apie fizinį kūną, aistrą, kovą už būv
į, materialinį pasaulį, o violetinė
tai labiausiai raminanti spalva, namatoma, kalba apie dvasiškumą,
transformaciją, nerimą į save per meditaciją. Šių spalvų kombinacija yra tarsi
mano kelionė - ilgas ėjimas, transformacija per judesio meditaciją, kūno ir sielos
kelionė. Raudona sumaišius su violetine gauname madžentą - Dieviską meilę. Tai
meilė mažiems ir dideliems dalykams. Ši spalva kabaloje yra Aint Soft- tamsa iš
kurios kyla šviesa. Savo pašaukimas, talentų atradimas, sielos prisiminimas
apie dvasinę kelionę, kurią tęsiam šiame gyvenime…
Jau liko trys dienos ir trečiadienį ryte išvykstu ir apkabinusi mamą oro
uoste pasakysiu ,,Myliu tave, mama, lauk manęs”. Tikiuosi ši kelionė pakeis ne
tik mane, bet leis ir mamai susimąstyti, kad daug dirbant ir neskiriant laiko
sau, taip ir prabėga gyvenimas pro akis ir nieko nepamatom, o jis toks grazus!
Kad verta daryti viską, kas veda link atsipalaidavimo į gyvenimo tėkmę, kurioje
ir taip jau esam, tiesiog būti, būti ir tiesiog būti. Giliai įkvėpk ir iškvėpk.
Pajausk save. Pasinerk į ramybę ir tylą...
Šiandien praleidau visą rytą kartu su dvimečiu Jovaru- nuostabus berniukas,
kurį turiu galimybę prižiūrėti, išlaisvinti vidinį vaiką, džiaugtis kartu, per
mamos dieną dainuojant kartu rinkti žibuokles savo mylimoms mamoms. Tiesa dar tada
Jovarui buvo vieneri ir tik
aš dainavau,
bet
dabar jau abu dainuojam ,,Du
gaidelius”... Užuodziu pavasario dvelksmą nešančias geltonas tulpes. Ačiū už
jas Jovaro tėveliui ir mamytei. Ačiū ir už knygelę, kurią butinai pasiimsiu į
savąją kelionę:)
Rytoj diena, ka krausiuosi daiktus. Turiu visą sąrašą ir pagaliau sieloje ramu. Beje! Vakar
susirašiau su Emilija i
š
Couchsourfer, kuri gyvena Paryžiuje. Žadėjau 2-3 dienas apžiūrėti miestą ir
keliauti toliau į Saint-Jean-Pied-de-Port. Bet ji mane įkalbinėja, jog verta
pasilikt ilgiau, nes tikrai yra ką pamatyti. Va štai ir gausis dar neplanuota
kelionė tarsi į Paryžių. Ačiū gyvenimui! Emilija sak
ė, jog man duos dviratį su kuriuo galėsiu
džiaugsmingai raižyt Paryžių...
Bonjour Paris!