2014 m. vasario 25 d., antradienis

Paskutinė diena. Entuziazmo ir baimės akimirka.

Jau ryt... 11h įžengsiu į oro uostą su didžiule kuprine (imu palapinę ir miegmaišį, nes norisi tikros kelionės, tad svoris turėtų būti virš 7 kg, o rekomenduojama 10proc. kūno svorio neviršyt...). Tai bus antroji mano kelionė, į kurią išvykstu viena, bet pirmoji, kurioje Keliu eisiu viena. Taip pat pirmoji tokia ilga - grįžti turėčiau apie balandžio vidurį.


Šiandien skaniai papietavom su nuostabiom mylimom draugėm ,,Vegafe". Ačiū už tą nuostabią šilumą ir ypač už tuos žodžius ,,pasiilgsiu tavęs". Tai neįkainojama laimė - turėti draugus, kurie Tavęs laukia. Owwww jūs būsit mano širdy. :)

Jausmai, kuriuos jaučiu: apšąlusi, jaudinuosi, kartu bijau, giliau kvėpuoju, vis dar netikiu, atrodo, kad niekur neišvykstu, pasirengus nuotykiams, kaupiasi ašaros, atvira širdis, jaučiu Dievišką meilę, ilgesį ir t.t...

Ok gana kalbų - bėgu į paskutiniąją šokių treniruotę. Brangus šokių partneri, Ramūnai, nors visą tą laiką šoksi be manęs, aš šoksiu mintyse einant kasdien. Myliu visus! Nežinau ar yra didesnė palaima ir dovana gyvenime už draugus. Ypač pradedi juos vertint, kai net būdamas vienas, niekada toks nesi. Žinoma, ir su angelais, kurie man glosto plaukus*... :)

 *(Nuostabi knyga ,,Angelai man glosto plaukus")
P.s. Prieš kelionę dar skaitau Paulo Coelho ,,Piligrimas". Dievinu geras knygas!

 ¡Adios amigos! Usted está en mi corazón <3


2014 m. vasario 23 d., sekmadienis

Geltonos tulpės ir paskutinis renginys


Šį postą įkvepė parašyti nuostabios geltonos spalvos tulpės ir pavasario saulė, išsklaidžiusi rytinį rūką. Vakar buvau pavargus, nes nuo ryto iki par velyvo vakaro vyko pas mane du renginiai. Bet šiandien vėl atsigavau ir laukia šįvakar paskutinis renginys - mantrų ir madženta spalvos vakaras. O poto ilga pertrauka iki balandžio vidurio... Liko tik trys dienos Lietuvoje, lygiai trys! wow... Paskutiniai postai iki kelionės ir... Dar netikiu, kad jau. Neseniai atrodo buvo dar tik.
Madženta spalva arba kitaip dar vadinama fuksino, avietės yra gaunama sumaišius raudoną su violetine. Tai visiškai skirtingų spalvų derinys: raudona- aktyvinanti, aiškiai matoma, kalba apie fizinį kūną, aistrą, kovą už būvį, materialinį pasaulį, o violetinė tai labiausiai raminanti spalva, namatoma, kalba apie dvasiškumą, transformaciją, nerimą į save per meditaciją. Šių spalvų kombinacija yra tarsi mano kelionė - ilgas ėjimas, transformacija per judesio meditaciją, kūno ir sielos kelionė. Raudona sumaišius su violetine gauname madžentą - Dieviską meilę. Tai meilė mažiems ir dideliems dalykams. Ši spalva kabaloje yra Aint Soft- tamsa iš kurios kyla šviesa. Savo pašaukimas, talentų atradimas, sielos prisiminimas apie dvasinę kelionę, kurią tęsiam šiame gyvenime…

Jau liko trys dienos ir trečiadienį ryte išvykstu ir apkabinusi mamą oro uoste pasakysiu ,,Myliu tave, mama, lauk manęs”. Tikiuosi ši kelionė pakeis ne tik mane, bet leis ir mamai susimąstyti, kad daug dirbant ir neskiriant laiko sau, taip ir prabėga gyvenimas pro akis ir nieko nepamatom, o jis toks grazus! Kad verta daryti viską, kas veda link atsipalaidavimo į gyvenimo tėkmę, kurioje ir taip jau esam, tiesiog būti, būti ir tiesiog būti. Giliai įkvėpk ir iškvėpk. Pajausk save. Pasinerk į ramybę ir tylą...

Šiandien praleidau visą rytą kartu su dvimečiu Jovaru- nuostabus berniukas, kurį turiu galimybę prižiūrėti, išlaisvinti vidinį vaiką, džiaugtis kartu, per mamos dieną dainuojant kartu rinkti žibuokles savo mylimoms mamoms. Tiesa dar tada Jovarui buvo vieneri ir tik  aš dainavau, bet  dabar jau abu dainuojam ,,Du gaidelius”... Užuodziu pavasario dvelksmą nešančias geltonas tulpes. Ačiū už jas Jovaro tėveliui ir mamytei. Ačiū ir už knygelę, kurią butinai pasiimsiu į savąją kelionę:)

Rytoj diena, ka krausiuosi daiktus. Turiu visą sąrašą ir pagaliau sieloje ramu. Beje! Vakar susirašiau su Emilija iš Couchsourfer, kuri gyvena Paryžiuje. Žadėjau 2-3 dienas apžiūrėti miestą ir keliauti toliau į Saint-Jean-Pied-de-Port. Bet ji mane įkalbinėja, jog verta pasilikt ilgiau, nes tikrai yra ką pamatyti. Va štai ir gausis dar neplanuota kelionė tarsi į Paryžių. Ačiū gyvenimui! Emilija sakė, jog man duos dviratį su kuriuo galėsiu džiaugsmingai raižyt Paryžių...

Bonjour Paris!

2014 m. vasario 20 d., ketvirtadienis

Įkvepiantys filmai

Artejanti kelionė iki šiol mane stebina. Iš vienos pusės jau esu joje, iš kitos- dar negaliu patikėti tuo, kad iškeliauju. Bus įdomu pačiai:) Bus įdomiausia grįžus suvokti dėl ko keliavau, Kely sutikti žmonių ir išgirsti jų istorijas. Atsiminiau filmą ,,The way'', kuris suvirpino mano sielos ląsteles. Tai holivudinis filmas apie Kelią, buvęs man vienu iš ženklų, kad turiu keliaut:) visiems gero žiūrejimo!:)

Ir žinoma vienas nepamirštamiausių filmų, visiškas drąsos įrodymas, lietuvis ėjęs pusę metų nuo savo namų durų iki pat Santiago de Compostela ir įveikęs 4500km vien pėsčiomis... patvirtinimas, kad viskas yra įmanoma  http://vimeo.com/60738237 (,,Sapnuoju, kad einu")

Taip pat kaip tik šiandien pažiūrėjau nuostabų filmą ,,Sanctum". Laaaabai rekomenduoju. Dar dabar daužos širdis. Pažiūrėjus filmą jau jaučiu kaip manęs laukia ir toliau nuotykiai:) Šis filmas many sužadino begalę drąsos. Dabar noriu į kalnus ir išbandyt giluminį nardymą- ten kur daugiau nuotykių...

2014 m. vasario 19 d., trečiadienis

2014.02.18 20:51 ¡Adios amigos!


Liko lygiai savaitė ir pakilsiu lėktuvu į didžiausią savo gyvenimo kelionę. Jau galiu atsipūsti- turiu visus daiktus, reikalingus kelionei. Jau ir kuprinę turiu - ačiū Gintarui, kuris nusileido tarsi iš dangaus ir man paskolino puikią kelioninę kuprinę, kurios dar nei karto nepanaudojo. Garbė ir padėka už tai. Planuose jau yra ,,Montis Magijojoje” nužiūrėta kuprinė. Kainuoja tik apie 500 Lt… Bet ji vis tiek anksčiau ar vėliau bus mano. Dabar esu labai dėkinga  gyvenimui už naujus pirkinius -  paskaičiavau, kad vien ,,amunicijai” (aprangai, batams, miegmaišiui ir pan) per sausio mėnesį išleidau virš 1200lt. Kodėl miniu kainas? Nes gruodžio mėnesį išėjau iš darbo ir nežinojau kaip bus, o dabar dirbu tik su sava mylima veikla. Džiaugiuosi prasmingai apsipirkus :)

Labai norėčiau padėkoti šiems draugams, kurie mane lydės mintyse visą kelionę, nes jų dėka turiu visko, ko trūko kelionei:

Simanai,  ačiū Tau už tai, kad paskolinai super mažą palapinę, kuri taps naujais mano namais;
Ugnei ačiū už ciklopą- prožektorių, kuris neleis man paklysti naktį;
Agnei už termo marškinėlius ir besąlyginį palaikymą;
Mariui, Vaidai ir tetulei Violetai už puikią dovaną - termo liemenę, kurią iškart įsimylejau;
Mamai už palaikymą, neperšlampančias kelnes ir striukę (dar iš tų laikų, kai keliavo pati), dabar jokie lietūs man nebaisūs;
Ačiū Godai už suorganizavimą nuolaidos mano kojinėms;
Aušra, ačiū Tau, už paruošimą žaliavalgiškų duonelių;
Rasai ačiū už nuolaidų kortelę apsiperkant ,,Montis Magijoje”;
Ačiū Gintautei už ispanų žodynėlį;
Ačiū trims nuostabioms draugėms  Jarūnei, Laurai ir Ilonai už paskolinimą trūkstamų finansų. Labai jus myliu!
Ir visiems visiems kitiems, kurie nebyliai ir byliai palaiko mane... :)


Wow ir ką daryčiau be tiek nuostabių draugų ir angelų pagalbos...  ¡Muchas gracias! <3


2014 m. vasario 12 d., trečiadienis

Malda, mirtis, prisikėlimas

Meldžiuosi ir  malda prisimindama savo sielos kelionę dėkoju: 

kiekvienam žmogui, kurį sutikau savo gyvenime, 
visiems mokytojams, kurie mane mokė,
noriu padėkoti visoms patirtims, geroms ir blogoms, iš kurių susideda gyvenimas, 
ačiū kūnui už galimybę šokti, prisiglausti ir jausti,
savo širdžiai, kurioje tiek kartų jaučiau meilę ir ašaroms, kurios buvo išlietos, kai ją skaudėjo,  
už tai, kad dabar suprantu, jog gyvenimas yra tam, kad jį pilnai išgyvent,
ačiū už visas gyvenimo dovanas, 
už tai, kad esu tokia kokia esu dėka praeities,
už tai, kad nuolat gyvenimas rūpinosi manimi ir angelai visados buvo šalia - ačiū, nes dabar tai matau, 
ačiū už tėvus, per kuriuos atėjau į šį pasaulį, ačiū už jų besąlyginę meilę ir rūpestį, 
už visus jausmus, kai jaučiausi nemylima, atstumta ir nereikalinga, 
už akimirkas, kai norėjau atsisveikinti su pasauliu. Tai mane subrandino ir jų dėka galiu suprasti kitus, 
ačiū už visas akimirkas, kai galėjau apkabinti ir laikyti už rankos tą, kuris kenčia,  
už galimybę būti šalia, kai kitas verkia - dabar tai matau kaip gyvenimo žaismą ir būdą pabusti,
už stiprybę visais momentais, kai kentėdavau aš,
už viltį ir tikėjimą, 
ačiū už tai, kad dabar žinau, jog visi esame iš vieno, kad jaučiu, jog esu mylinti siela, 
už drąsą, kuri atėjo iš susidūrimo su vienatve, baime, mirtimi ir meile,
ačiū už tai, kad dabar galiu mėgautis vienatve, nes žinau, jog niekada nesu viena, 
ačiū už akimirkas, kai mylėjau ir už išmintį gautą per meilę, 
už visus draugus, kuriuos galėjau įkvėpti...


Padėjau rankas ant medžio kamieno ir atsirėmiau kakta. Pajutau didžiulį skausmą, einantį iš tavęs, Žeme. Atsiprašau visų vardu už tai, kad pamiršusios sielos apie savo prigimtį žmonių kūnuose Tave niokoja ir iškeičia begalinę gamtos tylą į asfaltą su 70 km/h greičiu skriejančius metalo gabalus. Ačiū, kad nepaisant chaoso ir greičio mes visada galime rasti prieglobstį pas Tave. Ačiū, kad nepaisant sielos ilgesio, matau begalinį visatos grožį ir dualumo tobulumą. Už viską dėkoju, kas yra aplink, už visus kelius, kokie tik bebūtų, kuriais pasirenkam gyventi. Ačiū už tai, kad Tu, Gamta, visada pati sugebi nuvesti mane pas save, kad galiu išgirsti tave per save ir save per tave.

Ačiū už patyrimą tylos ir ramybės, kuri smelkia visas gyvas būtybes kiaurai,
už mistines patirtis, kai susilieju su visa apimančia tyla ir meile.
Ačiū už dovaną, palydėti kitą žmogų į jo sielą,
už visus instrumentus ir dvasines praktikas, kurių dėka pažinau savo prigimtį.
Ačiū už tai, kad nebijau mirti, jei siela pasirengusi palikti šį kūną dabar. 
Klaupiuosi prieš save ir Dievą, priliečiu kakta Tave, Motina žeme, ir atsiduodu... 


2014 m. vasario 10 d., pirmadienis

Mintyse aš jau kelionėje... Pirmas sustojimas - Paryžius :)

Šiandien superinė diena! Jau radau  žmogų pas kurį apsistosiu dvi dienas Paryžiuje (iš couchsurfing). Wow laukia sultingos dvi dienos meilės mieste... Pasimėgavus Afroditiška atgaiva, vėliau keliausiu ilgą 800km kelią viena su Artemidiška dvasia po Ispaniją.

Nusipirkau šiandien miegmaišį! Komfortas -9 laipsniai moterims. Pirkau Montis Magijoj, kainavo 270Lt su nuolaida ir sveria 2kg. Bus tikrai su juo šilta ir skrajoju iš džiaugsmo įsigijus dar vieną pirkinį. Ačiū gyvenimui labai už tai! Vis sunku suvokt, kad tik gruodį atėjo mintis keliaut, o va dabar kas vyksta... :D Liko dvi savaitės. Dar iš daiktų trūksta kuprinės ir eurų kelionėj. Ryt eisiu iš Ugnės pasiskolinti kelionei prožektorių ciklopą, tvirtinamą ant galvos. Bei reiks užeit į ,,Kvapų namus" įsigyti natūralaus šepetėlio- jam nereikia dantų pastos ir gali išsivalyt dantis gulint miegmaišy :) Uch kaip viskas artėja...

Bet aš pasiruošusi! Siela tai tikrai - kūnas pasivys.
Vakaras su gera daina - Give a little love

2014 m. vasario 9 d., sekmadienis

Pas ką apsistoti Paryžiuje?

Liko šešiolika dienų iki kelionės... Laiko vis mažėja. Šiandien per couchsurfing ieškojau pas ką galėčiau apsistoti Paryžiuje. Vasario 26d. nusileidžiu į Paris Beauvais oro uostą ir būtų smagu dar pora dienų pamatyti Paryžių, o juk net Prancūzijoje niekad nebuvau. Ir niekad nekeliavau viena... Ir iš vis mažai keliavau :) Tada jau kai būsiu Paryžiuje iki kelionės pirmojo taško St Jean de Port beliks 820 km apie 8h traukiniu. Uch... Kiek  daug naujovių. Turiu tik 90 eurų, reikia dar bent 500 (Visgi pusantro mėnesio kelionė )... Taip pat dar reikia šilto miegmaišio ir kuprinės. Per šį mėnesį apšniukštinėjau daugelį Vilniaus parduotuvių kaip Armijai ir Civiliams, Montis Magija, sporto prekių parduotuvių, kas iki tol buvo visiška mistika. Beje, prieš pora dienų nusipirkau dar pripučiamą kilimėlį - užima nedaug vietos, tilps į kuprinę ir rankinį bagažą, svoris 800g. Tik gaunu pinigus- iškart žinau sekantį pirkinį:)  Prašau visatos 2000 Lt per šias dvi savaites. Atsiras. Viskas visada būna gerai. Svarbu neprarast tikėjimo, daryti ką sako širdis ir prašyti angelų pagalbos :)