Geltonos tulpės ir paskutinis renginys

Šį postą įkvepė parašyti nuostabios geltonos spalvos tulpės ir pavasario saulė, išsklaidžiusi rytinį rūką. Vakar buvau pavargus, nes nuo ryto iki par velyvo vakaro vyko pas mane du renginiai. Bet šiandien vėl atsigavau ir laukia šįvakar paskutinis renginys - mantrų ir madženta spalvos vakaras. O poto ilga pertrauka iki balandžio vidurio... Liko tik trys dienos Lietuvoje, lygiai trys! wow... Paskutiniai postai iki kelionės ir... Dar netikiu, kad jau. Neseniai atrodo buvo dar tik.
Madženta spalva arba kitaip dar vadinama fuksino, avietės yra gaunama sumaišius raudoną su violetine. Tai visiškai skirtingų spalvų derinys: raudona- aktyvinanti, aiškiai matoma, kalba apie fizinį kūną, aistrą, kovą už būvį, materialinį pasaulį, o violetinė tai labiausiai raminanti spalva, namatoma, kalba apie dvasiškumą, transformaciją, nerimą į save per meditaciją. Šių spalvų kombinacija yra tarsi mano kelionė - ilgas ėjimas, transformacija per judesio meditaciją, kūno ir sielos kelionė. Raudona sumaišius su violetine gauname madžentą - Dieviską meilę. Tai meilė mažiems ir dideliems dalykams. Ši spalva kabaloje yra Aint Soft- tamsa iš kurios kyla šviesa. Savo pašaukimas, talentų atradimas, sielos prisiminimas apie dvasinę kelionę, kurią tęsiam šiame gyvenime…

Jau liko trys dienos ir trečiadienį ryte išvykstu ir apkabinusi mamą oro uoste pasakysiu ,,Myliu tave, mama, lauk manęs”. Tikiuosi ši kelionė pakeis ne tik mane, bet leis ir mamai susimąstyti, kad daug dirbant ir neskiriant laiko sau, taip ir prabėga gyvenimas pro akis ir nieko nepamatom, o jis toks grazus! Kad verta daryti viską, kas veda link atsipalaidavimo į gyvenimo tėkmę, kurioje ir taip jau esam, tiesiog būti, būti ir tiesiog būti. Giliai įkvėpk ir iškvėpk. Pajausk save. Pasinerk į ramybę ir tylą...

Šiandien praleidau visą rytą kartu su dvimečiu Jovaru- nuostabus berniukas, kurį turiu galimybę prižiūrėti, išlaisvinti vidinį vaiką, džiaugtis kartu, per mamos dieną dainuojant kartu rinkti žibuokles savo mylimoms mamoms. Tiesa dar tada Jovarui buvo vieneri ir tik  aš dainavau, bet  dabar jau abu dainuojam ,,Du gaidelius”... Užuodziu pavasario dvelksmą nešančias geltonas tulpes. Ačiū už jas Jovaro tėveliui ir mamytei. Ačiū ir už knygelę, kurią butinai pasiimsiu į savąją kelionę:)

Rytoj diena, ka krausiuosi daiktus. Turiu visą sąrašą ir pagaliau sieloje ramu. Beje! Vakar susirašiau su Emilija iš Couchsourfer, kuri gyvena Paryžiuje. Žadėjau 2-3 dienas apžiūrėti miestą ir keliauti toliau į Saint-Jean-Pied-de-Port. Bet ji mane įkalbinėja, jog verta pasilikt ilgiau, nes tikrai yra ką pamatyti. Va štai ir gausis dar neplanuota kelionė tarsi į Paryžių. Ačiū gyvenimui! Emilija sakė, jog man duos dviratį su kuriuo galėsiu džiaugsmingai raižyt Paryžių...

Bonjour Paris!