Sėdžiu ir kramstoju mangą... Ypatingas momentas. Bus Ispanijoje proga
palyginti. Bet šis mango atsidūrimas mano namuose turi sultingą priešistorę,
kurią dabar labai norėčiau papasakoti...
Šiandien buvau duoti kraujo, kaip visada ketvirta rezus
minus grupė yra reikalinga, tad praktiškai kas du mėnesius sulaukiu skambučio.
Dar užsiregistravau į kaulų čiulpų donoro registrą. Taigi dienai įpusėjus,
jaučiausi pilna energijos ir nuveikusi gerų darbų. Važiuodama iš Santariškių
nusprendžiau užsukti į Panoramą pažiūrėti termo drabužių - girdėjau iš draugės,
kad šiuo metu ten geros kainos. Labai tingėjau važiuoti ir daug kartų jau buvau
beišlipanti iš autobuso anksčiau. Bet galiausiai vis tiek važiavau nežinodama,
kodėl šiandien ir kodėl dabar. Taigi nuvažiavau...
Vos įėjus į parduotuvę užsukau nusipirkti žvakių - jų
niekada nebūna per daug. Skyrusi nemažai laiko, su pasimėgavimu apsipirkusi
žvakių, jau ėjau link termo drabužių. Bet ir vėl nusukau ne ten. Nuėjau į Rimi.
Galvoju kokie mane galai ten vedė - juk nueisiu poto, kai apžiūrėsiu sportines
parduotuves, neapsikrovus pirkiniais. Galiausiai būdama Rimi sukau ratų ratus
ir kažkodėl atėjau iki daržovių. Pasiėmiau papriką, na kadangi kažkodėl čia atsidūriau.
Žiūriu netoliese stovi vaikinas, kuris apžiūrinėja kažkokius egzotinius
vaisius. Taip pat pasiėmęs artišokų. Negali neatkreipti dėmesio. Nusišypsojau
viduje ir dar paėmusi porą prekių, patraukiau prie kasos. Visur buvo daug
žmonių, tad nenustygdama vietoje, pradėjau dairytis mažiausios eilės ir taip
nuėjau į paskutiniąją, kurioje pamačiau tą patį vaikinuką su egzotiškais
vaisiais. O tada ir prasidėjo...
Tiek daug smulkių detalių įvyko pavydžiui kaip: kadangi
jis kalbėjo telefonu, užleido pora žmonių prieš save, tada jo vaisių gal dešimt
minučių negalėjo surasti pardavėja, o per tą laiką susipažinome mes. Jo vardas
Mantas. Jau antras Mantas per šį mėnesį, stebuklingai nusileidęs į mano
gyvenimą. Pasirodo, kad jam tų vaisių reikėjo fotosesijai (mokosi
fotografijos). Per tą laiką, kol laukėm pardavėjos, užsišnekėjom apie vaisius,
keliones... Ir taip gavos, kad jis dar nulėkė mango sau ir man. Taigi dabar
valgydama tą mangą tęsiu istoriją...
Žinoma iki tos akimirkos, kai paminėjau, kad išskrendu į
Ispaniją vasario 26d, o jis pasakė, kad tą dieną jo gimtadienis, man dar nebuvo
toptelėję, kad viskas vyksta čia ne šiaip sau. Ir kuo toliau kalbėjom, tuo
daugiau prieš mano akis atsiverinėjo detalių, kuriuos kiti pavadintų
atsitiktinumais. Bet kaip kitas Mantas man pasakė: ,,Atsitiktinumų nebūna“. Mūsų
pokalbis tęsėsi dar apsipirkus. Pasirodo mes turim bendrą pažįstamą. Užteks tų
detalių – kaip supratai, gyvenimas veda ten, kur turi būti. Beje kaip tik šiandien
ryte parašiau postą facebook‘e apie Reiki, o kai jam padaviau vizitinę, jis
paminėjo, kad norėtų Reiki. Sinchronizacija. Ir viskas yra teatras. Nuostabus
teatras ir žaismas. Visas gyvenimas yra tai, ką mes norime matyti, tik relax ir
viskas pradeda eiti savo tėkme! Skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą