Paskutinė diena. Entuziazmo ir baimės akimirka.

Jau ryt... 11h įžengsiu į oro uostą su didžiule kuprine (imu palapinę ir miegmaišį, nes norisi tikros kelionės, tad svoris turėtų būti virš 7 kg, o rekomenduojama 10proc. kūno svorio neviršyt...). Tai bus antroji mano kelionė, į kurią išvykstu viena, bet pirmoji, kurioje Keliu eisiu viena. Taip pat pirmoji tokia ilga - grįžti turėčiau apie balandžio vidurį.

 

Šiandien skaniai papietavom su nuostabiom mylimom draugėm ,,Vegafe". Ačiū už tą nuostabią šilumą ir ypač už tuos žodžius ,,pasiilgsiu tavęs". Tai neįkainojama laimė - turėti draugus, kurie Tavęs laukia. Owwww jūs būsit mano širdy. :)

Jausmai, kuriuos jaučiu: apšąlusi, jaudinuosi, kartu bijau, giliau kvėpuoju, vis dar netikiu, atrodo, kad niekur neišvykstu, pasirengus nuotykiams, kaupiasi ašaros, atvira širdis, jaučiu Dievišką meilę, ilgesį ir t.t...

Ok gana kalbų - bėgu į paskutiniąją šokių treniruotę. Brangus šokių partneri, Ramūnai, nors visą tą laiką šoksi be manęs, aš šoksiu mintyse einant kasdien. Myliu visus! Nežinau ar yra didesnė palaima ir dovana gyvenime už draugus. Ypač pradedi juos vertint, kai net būdamas vienas, niekada toks nesi. Žinoma, ir su angelais, kurie man glosto plaukus*... :)

 *(Nuostabi knyga ,,Angelai man glosto plaukus")
P.s. Prieš kelionę dar skaitau Paulo Coelho ,,Piligrimas". Dievinu geras knygas!

 ¡Adios amigos! Usted está en mi corazón <3